Ruduo – grybų metas. Daugelis iš mūsų mėgsta ir pagrybauti, ir paskanauti grybų patiekalų. Grybautojams į namus parsinešus nuodingų grybų arba netinkamai paruošus ir valgomuosius grybus, galima stipriai apsinuodyti.

Apsinuodijimas – nuodingų, žmogui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patekus į organizmą. Lietuvos miškuose yra randama apie 400 valgomųjų grybų rūšių, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, o renkama apie 20 rūšių. Valgomieji grybai yra skanus, bet nelengvai virškinamas maisto produktas. Grybai turi žmogaus organizmui reikalingų maistingų medžiagų, B grupės, C, D, PP, U vitaminų, mineralinių medžiagų: geležies, magnio, jodo, fosforo, cinko. Grybuose daug baltymų, pavyzdžiui, džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu kruopos, duona, jautiena. Suvalgius 100 g kelmučių organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Taip pat Lietuvos miškuose yra ir apie 60 rūšių nuodingų grybų. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju, sakysime, blyškiąją musmirę supainiojus su pievagrybiu, žalsvąją – su ūmėde ar žaliuoke. Nuodingiausias Lietuvoje augantis grybas yra žalsvoji musmirė. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta grybus verdant, kepant, sūdant, džiovinant ar kitaip ruošiant ir konservuojant.

Apsinuodijus grybais, simptomų pobūdis priklauso nuo suvalgytų grybų rūšies ir juose esančių toksinų cheminės sudėties. Skiriamos keturios toksinų kategorijos:
a) ląstelę pažeidžiantys nuodai (sukelia ląstelių žūtį ir organų funkcinį nepakankamumą);
b) neurotoksinai (sukelia nervų sistemos pažeidimą – komą, traukulius, haliucinacijas);
c) virškinamąjį traktą dirginantys toksinai (sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą);
d) disulfiramo tipo toksinai (sukelia sveikatos problemų tik tuo atveju, jeigu buvo vartotas alkoholis).

Galima išskirti du apsinuodijimų grybais atvejus:
1. kai suvalgęs grybų žmogus greitai, po pusvalandžio, sunegaluoja (vemia, atsiranda traukuliai);
2. kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui.
Pirmuoju atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antruoju – daug sunkesnis ir sunkiai gydomas, sukeliantis kepenų ir inkstų komplikacijas, kada žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti.

Apsinuodijus grybais, galimi tokie simptomai: jaučiamas skausmas pilve, vargina šleikštulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, skauda galvą, atsiranda dideli skrandžio skausmai, būna retas pulsas, traukuliai, pakyla temperatūra, išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda haliucinacijos, šąla galūnės. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5–10 dienų. Kuo vėliau atsiranda simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Kadangi dažniausiai apsinuodijus grybais simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją, o tai gali būti lemtinga klaida.

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, reikia paklausti, kada valgė grybų. Jei žmogus grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duoti išgerti stiklinę šilto vandens ir patarti pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado po ilgo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems kuo skubiau vežti apsinuodijusįjį į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverti kvėpavimo takus ir nustatyti, ar žmogus kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikti 30 krūtinės ląstos paspaudimų, įpūsti per burną du kartus oro.. Jei žmogus kvėpuoja, paguldyti jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų, ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Patarimai grybų mėgėjams:

• Rinkti tik gerai žinomus grybus.
• Maistinių medžiagų daugiausia yra grybų kepurėlėse, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio. Daugiau teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).
• Nevalgyti nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais.
• Net ir vienas nuodingas grybas gali būti lemtingas.
• Valgant grybus, nevartoti svaigiųjų gėrimų, nes jie gali suaktyvinti potencialiai nuodingus toksinus.
• Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.
• Galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jeigu jie renkami seni, ištižę, sukirmiję, pakąsti šalnų, nes juose kaupiasi nuodingos medžiagos – amidai, aminai.
• Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
• Nepirkti turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų.
• Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje, kur temperatūra 0– 6° C.
• Grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.

Labai svarbu, kad įtarę apsinuodijimą grybais nebandytumėte gydytis patys, o skubiai kreiptumėtės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą. Komplikacijų galima išvengti tik tada, kai pacientas laiku kreipiasi profesionalios pagalbos!